Giza Piu vaikučiams

Besižvalgant po medvilnės siūlus, akis užkliuvo už Giza Piu siūlo. http://nuogosavys.lt/produktas/borgo-depazzi-giza-piu-100-medvilnes/. Nuotrauka iš atsiminimų skrynelės, bet charakteringas momentas: PRADŽIA.

Pirmas klausimas, kuris vargina mezgėjas: ar 6.39 euro už 100 gr. yra brangu? O apie 3 eurus už įprasto formato 50 g kamuoliuką? Kaip pinigais išmatuoti kokybę? Sunku, lengviau megzti. Visgi, kai imi skaičiuoti kiek galėtų kainuoti visas mezginys arba skaičiuoji kiek kainuotų vienas siūlo metras, imi suprasti, kad šis mezgimo siūlas ir nebrangus, ir skalsus, ir malonus.

 

Kaip dažnai nutika mezgėjai, kilo, galima sakyti, patologiškas poreikis jais megzti. Čia ir dabar. Ir nelaukti geresnių orų, pigesnių siūlų, įkvėpimo. Tad nieko nelaukiant subrendo galvoje ir idėja.

Mano draugė, gyvenanti Italijoje ir auginanti metukų mergaitę, gan seniai siuntė vaikiškų megztų drabužėlių modeliukų, apie kuriuos ji pasvajoja. Tad juos peržvelgusi iškart atsirinkau vieną, kuris idealiai tiktų egiptietiškos medvilnės faktūrai.

Kadangi ruošiausi megzti iš medvilnės, o artėjo šaltasis metų laikas, drabužėlis turėjo būti toks, kad tiktų kuo arčiau kūno, gal net pakeistų įvairius marškinėlius. Tad renkant dydį ir mezginio laisvumą, nusprendžiau, kad drabužėlis turėtų tik minimalų laisvumą.

Taigi, siūlai: Giza Piu. Spalva: rausvai melsva (Nr. 3).

Kaip visada didžiausia euforija – pradedant. Apatinei drabužėlio daliai reikia daugiau akių, tad garantuotas ilgesnis malonumas pradžioje. O ratu sukant, darbas eina sparčiai ir mezginys auga labai greitai.

Kol pradžia, sunku darbelį padėti į šoną. Mezgu visur: namie, per pusryčius, laukdama vaiko pas stomatologą.

Ir štai pirmasis smagus pastebėjimas: siūlas sumargintas simetriškais vienodo ilgio fragmentais. Dabar aiškiai įžiūriu, kad jame yra penkios spalvos. Fragmentus pažymėjau nuotraukoje. Gražu ar ne? Visgi dizaineriai dirba savo darbą, siekdami mus vis nustebinti. Šį kartą jiems pavyko. Esu sužavėta.

Mezgu toliau, azartas slopsta. Nieko keista. Jau pirmas smalsumas išgyventas. Jau ilgesniems tarpams galiu padėti mezginuką į šoną. Nors visgi siūlas toks mielas lietimui, kad einant pro šalį vis surezgu po kelias eilutes. Ir štai jau matosi modelio kontūrai. Liko pusė rankovės.

Pabaigtuvės. Kas liko? Susiūti, išskalbti, supakuoti. Taip gera širdyje. Pirmiausia skubu pakabinti ant pakabėlės ir pačiai pasigėrėti.

Tada skalbiu, lyginu, ieškau sagutės. Pakuoju.

Tikiuosi mažos mergaitės mama džiaugsis taip pat, kaip ir aš vien nuo vaizdelio. O pačiai drabužėlio nešiotojai svarbiau bus drabužėlio minkštumas, nei spalvingumas ar fasonėlis. Tikiuosi visos džiaugsimės.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *