Mezgimas Islandijoje (Borgo de Pazzi Angora mezgimo siūlai)

Šio megztuko atsiradimo istorija buvo ilga ilga ilga. Bet kokia be būtų ilga istorija, megztukas buvo pabaigtas, numegztas ir paruoštas nešiojimui. 

Kada rinktis Angoros siūlus – kai ieškome šilumos

Kaip dažnai nutinka, pirma buvo išrinkti siūlai, o tik tada pasiriktas mezginys. Labai norėjosi išbandyti Borgo de Pazzi Angoros siūlus. Bet niekas iš namiškių nebenešiojo tokių šiltų megztukų. Dukra jau kaži kada pasakė: mama, nerenk manęs tokiais šiltais megztukais, aš mokykloje kaistu. Bet va paauglys sūnus, šilumą mėgsta, be to jam tenka palaukti ilgėliau autobuso, po to mėgsta pabraidyti po miestą ilgas ilgas valandas. Tad jam Angora tikrai tiks. Vyriško megztuko paskirtis pasufleravo spalvą.

Mane, kaip ir ne vieną mezgėją, iš pradžių gan neramino siūlo spalvos margumas.

O ir šiaip mėgstu mezginius iš kelių spalvų, tad ir šį kartą suradau kuo tą margumą prigesinti. Pasiėmiau Filatura di Crosa Kent samanų spalvos vilnos siūlus.

Na ir kad jau visai nebūtų kasdieniška, nusprendžiau išbandyti mezgimą nuo viršaus, kai mezgama ne reglanu, bet kitaip. Kaip nepasakysiu. Nežinau kaip tai vadinasi.

Islandijoje megzti lengviau?

Tiesa, nepasigyriau, kad šią visą strategiją apgalvojau namie, bet mezginį pradėjau nuskridusi į Islandiją. Jei kas buvote Islandijoje arba ką nors apie ją skaitėte, tai žinote, kad toje šalyje visos turistinės vietos yra nutolusios nuo gyvenamųjų vietų 100 km ir daugiau, tad laikas automobilyje neišvengiamas. Kadangi vairuoti neketinau, susukau gudrų planą – galėsiu sočiai megzti kol važiuosime į ir grįžinėsime iš…

Nuotraukos tai ir iliustruoja. Kelionė buvo įspūdinga. Mezginys irgi sparčiai didėjo. Bet didėjo tik iki tam tikros ribos. Kelionei pasibaigus, ir mezginio mezgimo azartas prislopo. Grįžus namo radau kitus orus ir kitus prioritetus. Moteriški mezginiai ir spalvos viliojo labiau. Atidėjau megztuką į šoną. Ir tame šone jis liūdnai pragulėjo beveik vienerius metus…. Tikrai tikrai, vienerius metus. Na gerai, po kelias eilutes pamegzdavau, kai eidavau pro jį. Bet tai buvo tik priešokiai. Kita vertus visai nesijaučiu jam nusikaltusi ar jį išdavusi. Aš beveik taip ir planavau. Megztukui juk net nebuvo jokio poreikio.

Tai gi pagulėjus krepšyje metelius, juo vėl susidomėjau. Ir vėl buvo vasara.  Ir tada jau sprinterio greičiu pabaigiau jį per porą savaitėlių.

Kadangi buvo megzta nuo viršaus, nebuvo jokių siūlių, kurių siuvimas galėjo tapti antra priežastimi vilkinti jo pabaigą. Pabaigiau, sukišau tuos kelis siūlų galiukus ir voila. Megztukas „ant manekeno“.

Dar kelis kart pasitikrinau: nešiosi? Patikino, nešios. Na ir man negėda tokiu savo vaiką aprengti. O svarbiausia tikrai bus jaukus ir šiltas.

 

gfgf

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *