Šalis: storieji Katia INCA mezgimo siūlai.

Siūlų įvairovė neleidžia prisirišti prie vienos pačios geriausio siūlo rūšies. Vis norisi išbandyti kas rinkoje, parduotuvėje ar pas draugę pasirodo naujo. O jei dar spalva ima ir suvilioja. Taip man ir nutiko su Katia Inca siūlais. Teisybės dėlei reikia prisipažinti, kad visos aplinkybės prieštaravo mano įpročiams.

Niekada nemėgau siūlų su trupučiu sintetikos, tuo labiau storų/grubių siūlų, dar labiau nesijaučiau mėgstanti kvailokos ir triukšmingos papūgiškos spalvos. Ir štai šieji kaip tik tokie. Stori (prireikė 9 mm virbalo), išsipūtę ir dar suverpti su sintetika. O jau spalvų maišalynė… Bet kažkas juose buvo tokio, tokio, na tokio….. kam nebuvo galima atsispirti. Pirmiausia žinoma spalva: tokia skani geltona, pereinanti į dar skanesnę oranžinę, o po to į sodrią fuksiją. O gilumoje galėjai įžiūrėti šlakelį mėlynos, purvinai žalsvos ir dar kaži ko. Vienu žodžiu, matyt tas spalvos skonis ir buvo pirmasis impulsas.

Bet pasidavus spalvai, reikėjo visgi spręsti, ką gi megzti iš jųjų. Na negi daug varginsiesi. Aišku, kokį nors šaliką. Taip ir padariau. Pradėjau nuo dviejų kamuoliukų (optimistė). Mezgiau paprastą šaliką: siaurą ir ilgą. Klausite kiek siaurą? Nagi įprastą apie 20 akių šaliką. Spalvos išsiguldė nuosekliai, sukurdamos 2-4 cm vienos švarios spalvos ruožus. Dar teko pridėti du kamuoliukus, nes visgi pritrūko ilgio. Ech, kaip gaila, kad nenufotografavau šito pirmojo bandymo, kur taip netikėtai „susitvarkė ir išsiskyrė spalvos“. Kodėl gailiuosi? O gi todėl, kad viską po metų išardžiau. Daiktas man nepasirodė patogus, tiksliau padariau mezgime techninę klaidelę ir mano šalikas raitėsi kraštuose. Tad pagulėjęs jam skirtą laiką, buvo išardytas ir jau antrą kartą modelis šalikui buvo parinktas daug kruopščiau. Dabar jau buvo nespręsta megzti ŠALĮ. Bus šalis.

Tiesa, prieš tai teko viską išardyti. Užtat kokio dydžio kamuolį susukau. Kokių neįtikėtinų kompozicijų prifotografavau iš mezgimo pradžios, kol siūlų kamuolys buvo TOKS milžiniškas.

Po karštų fotosesijų su milžinišku siūlų kamuoliu, prasidėjo įprasta rutina: mezgimas lauke, mezgimas koridoriuje stovint (prieš išeinant iš namų). Juk čia ne rimtas projektas, jam laiko skirti gaila.

Taip priešokiais ir nusimezgė šalis. Smagiausia buvo jo pabaiga. Kai reikėjo įlieti paskutinį užbaigimo akcentą – užrišimo kraštelius kitu siūlu. Tada jau kantrybės nedemonstravau, o kuo skubiai, gan isteriškai pabaigiau viską per vakarą, o rytojaus rytą ir fotosesiją padariau.

Štai ir viskas. Dabar tai mano kasdieniškai puošnusis šalis, visada gulintis prie darbo stalo kėdės.

Trumpa instrukcija:

Prireikė 4 kamuoliukų Katia Inca siūlų. Iš pradžių mezgama pagrindinė šalio dalis, kelios eilės anglišku stulpeliu, tiek pat eilių lygiuoju raštu. Taip kartojant kol buvo pasiektas norimas šalio plotis, bet teisybės dėlei reiktų prisipažinti, kad buvo mezgama, kol buvo siūlų, kai tik jie ėmė artėti prie „išsibaigimo“, teko užbaigti ir mezginį , mezgant paskutinę fragmento dalį. Stebuklingai pavyko pabaigti ten, kur ir norėta, taip sudarant gan išbaigto konstrukciškai šalio modelį. Pabaigus šią dalį, iš vilnos buvo primegzti siaurėjantys kraštai, kurie susiaurinti tiek, kad galėtų tarnauti kaip dirželiai/kaspinėliai surišimui.