Pusinis užklotėlis
Tai jau bus trečia istorija, kaip iš Katia Cotton Merino gimsta užklotai ir keliauja į Druskininkus. Suprantama, kad Druskininkai čia ne prie ko, tai tik geografinė vieta, kurioje šiaip gera būti. Visgi Druskininkai – kurortinis Lietuvos taškas.
Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad visoje užklotų gausoje, kurią yra numezgusi Jolanta, šis užklotėlis tikrai nebuvo trečias. Trečias jis tik mūsų istorijų eilėje. Nes paprasčiausiai taip buvo nufotografuotas. O numegztas turbūt buvo koks penktojoje ar šeštojoje eilėje, o gal visgi jis yra vienuoliktas? Pasimečiau skaičiuje….
Pirmiausia reikia priminti, kad Jolanta nors ir yra išbandžiusi ne vieną siūlų variantą, užklotams, vis grįžta prie Katia cotton merino. Ir kaip ji sako, tik todėl, kad tai visiškai nepretenzingas siūlas. Jis kaip tik tokio storio, kokio norėtųsi užklotui. Pirmiausia jis geras dėl mezgimo, kad megzti neprailgtų. Antriausia, kad pasiklojus nebūtų sunkiai slegiantis ar lengvutis kaip skarelė. Keisčiausia, kad gamintojas liepia baisiai „čėdyti“ šį siūlą, liepia skalbti rankomis. Bet patikėkite, niekas su jais taip nežaidžia, o dėvi iš širdies ir skalbia skalbyklėje. Ir patikėkite, niekas jam nenutinka.
Apie ką dar galima būtų pakalbėti, tai apie įspūdingą užklotėlio spalvą. Taip taip, įspūdinga. Argi pilka gali būti kitokia???? Nors kita vertus ką šiais laikais benustebinsi su pilka spalva. Nieko, nebent Barbes, mėgstančias rožines spalvas. Ir visgi pilka spalva pati populiariausia mezgant užklotus.
Šis numegztas iš dešimt vienetų siūlų. Normalaus dydžio užklotui dažniausiai perireikia dvidešimties vienetų. Bet ir pačios matome, kad šis užklotas turi visia kitą funkciją.
