Lamos siūlų šiltutė mova skandinaviškais raštais (iki karantinis prisiminmas)
Tą kartą vėl buvo ankstyvas ruduo, vėl reikėjo naujo kaklo reikalo. O siūlai su lamos vilna buvo bandyti tik kartą. Iš pirmo bandymo jie pasirodė labai patvarūs. O dar ir akys vis užkliūdavo už raštuotų skandinaviškų movų. Pirmiausia tie raštai stebindavo keistais deriniais – juoda su balta ir dar kažkokia crazy oranžinė. Atrodytų, kvailiau nebūna – balta su juoda jau taip banalu. Bet žvilgnį prirakina. Tiek prirakino, kad negalėjau pamiršti. Tad movai pasirinkau raštą iš interneto su šiokiu tokiu savo indėliu. O dar ir ilga kelionė laukė. O kaip žinia į lėktuvą didelio mezginio nepasiimsi. Tad movos projektėliui atėjo pats geriausias laikas.
Nors kelionė ir buvo ilga (skridau į Šiaurės Dakotą JAV), raštai man netikėtai pasirodė gan komplikuoti. Mezgimas buvo gan lėtas. Smagus, bet lėtas. O jau nuskridus į vietą per daug laiko ir nebuvo krapštymuisi ties mezginiu. Tad pabaigiau jau skrydžio namo metu.
Noriu pasidžiaugti, kad kai atradau galimybę pasiimti mezginį į lėktuvą, kelionės pasidarė malonios ir atpalaiduojančios. Ir ilgos valandos nei lėktuve, nei laukime tapo nebejuntamos.
Dabar vežuosi medinukus virbalus už kelis eurus. Kam rizikuoti gerais ir brangiais virbalais ir erzinti tikrintojus .