Nepasakysiu jokios naujienos, kad mados šiais laikais keičiasi greitai, tad dažnai ir mes stengiamės bėgti paskui jas. O tas bėgimas – tai kiekvieną rudenį naujas šalikas. Štai ir šis šalikas buvo tokio bėgimo pasekmė. Ruduo jau buvo pakeliui, o naujo šaliko koncepcijos vis neturėjau. Na gal ne visiškai tiesa, variacijų galvoje sukosi daug. Bet supratimas, kad nešiotojas turi paskutinio žodžio apie grožį teisę, ne visas variacijas galėjau net pateikti garsiai.
Tai gi, dukrai reikėjo šaliko. Arba gal teisingiau, aš maniau, kad reikia šaliko. Užtrukau net kelis vakarus vis klausinėdama. O kokio tu norėtum? O kokios spalvos jis galėtų būti? Kokio ilgio gražiausi šalikai?
Siūlų miksas
Ir nepatikėsite, bet nei tokios spalvos, nei tokio storio siūlo, kokio mano bręstantis vaikas norėjo, mano parduotuvėje nebuvo. NEBUVO. Ar gi tai ne tragedija? Atrodytų siūlų yra įvairiausių: storų, pūkuotų, vilnos ir ne vilnos, inovatyvių, margų ir vienspalvių. Bet savo brangiam vaikui negalėjau niekaip įtikti. Tiesa, ribos buvo nubrėžtos. Ieškojome pilkos spalvos. Tad po kelių bandymų pasiūlyti siūlus, turėjau nusižengti savo įsitikinimams – tai yra pasiūlyti mezgimui siūlų miksą. Paėmiau Filatura di Crosa mohera su Kent vilna. Ir jau šį kartą gavau priimtiną spalvų ir faktūrų derinį. Aš kaip profesionali siūlų pardavėja buvau įtikėjusi, kad šiais laikais siūlų gamintojai daug profesionaliau su savo robotais susuka skirtingus pluoštus į vieną giją. Ir megzti iš dviejų skirtingų gijų yra atgyvena. Ir štai “tau boba ir devintinės”, neišsisukau, teko miksuoti buitiniu lygiu pačiai, nes pasirodė, mano siūlų arsenalas per menkas…..
Tą sunkų darbą atlikus, toliau teko derinti šaliko modelį. Šiame etape irgi susidūriau su nuomonių dichotomija (taip moksliškai vadinu MAŽĄ konfliktėlį). Užsakovė norėtų dvigubai susukto šalikos/movos, man norėtųsi išbandyti prakišamą šaliką, kurio ilgis būtų derinamas pagal palto apykaklės pūstumą. Kompromisą radome tik kai pažadėjau, kad jei nepavyktų ar nepatiktų prakišimas, permegsiu kitaip.
Na o baigus, jau dukrytė manęs pagailėjo ir priėmė šaliką koks yra. Ardyti neprašė, užsisuko kaip jai patiko ir išdundėjo į savo trasas. Dar prieš tai sutiko papozuoti gan egzotinėje Lietuvos vietoje – ant jūros kranto.