Kai mezgame, dažnai pasitaiko akimirkų, kai į rankas paimame kamuoliuką siūlų, kurių spalvos atrodo, švelniai tariant, beprotiškos. Oranžinė susimaišiusi su violetine? Iš pirmo žvilgsnio skamba taip, tarsi tai būtų spalvų chaosas, o ne būsimas stilingas mezginys. Tačiau vos tik pradedi megzti, įvyksta kažkas stebuklingo – spalvos ima šokti viena aplink kitą, susilieja, kuria ritmą ir faktūrą. Numezgus keliolika eilučių, jau nebegalima sustoti – iš šių, atrodytų, nesuderinamų atspalvių gimsta harmoningas, netgi elegantiškas raštas.
Tai puikiai parodo, kokie apgaulingi gali būti siūlai kamuoliuke – jų tikrasis grožis atsiskleidžia tik tuomet, kai jie jau yra mezginio dalis. Ypač tada, kai siūlai yra pūsnūs, turintys šilko – mezginys tampa ne tik spalvingas, bet ir lengvas, prabangiai blizgantis. Jis glunda prie rankų, teka per pirštus kaip švelnus debesis. Neįmanoma neįsimylėti šios tekstūros ir pojūčio, kuris lieka mezgant. O tada – stebėtinai – visos jaunos draugės ima klausinėti: „Kur pirkai tokius siūlus? Ar numegsi ir man?“
Tai tas momentas, kai supranti – šis mezginys ne tik gražus, bet ir madingas, geidžiamas. Spalvos, kurios kamuoliuke atrodė per ryškios ar keistos, dabar spindi originalumu ir šiluma. O mezgėjoms – mums tai tikras mezgimo džiaugsmas. Matyti, kaip eilė po eilės formuojasi raštas, kaip keičiasi tonai, kaip mezginys tampa gyvu – tai tikra meditacija. Ne kiekvienas supras šį jausmą, bet tie, kurie mezga, žino: mezgimas iš „crazy“ siūlų – tai nuotykis, kuris visada baigiasi stebuklu.
Ir net jei spalvos iš pirmo žvilgsnio atrodo drąsios, galutinis rezultatas įrodo viena – mezginio grožis slypi ne taisyklėse, o kūrybiškume ir širdyje.
O mezginuku pasidalino mūsų mylėtoja per Instagram kanalą. Tad norėdama išsaugoti autorystę, dalinuosi instagramos print screen.
