Visgi smagiausia megzti mažiesiems. Šiuose mezginiuose galima leisti sau pažaisti spalvomis, nebijoti rausvos ir visų jos atspalvių. Galima net padėlioti skirtingas faktūras. Vienintelio, ko reikia neužmiršti, tai siūlo kokybės ir rūšies. Vaikučiui visgi svarbu kuo natūralesnis pluoštas, o mamytei svarbu kuo paprastesnė priežiūra.
Štai vieno trispalvio megztuko mergaitei atsiradimo istorija. Nenustebkite, kad artėjant žiemai buvo mezgamas šviesus ir medvilninis megztukas. Pabandykime įsivaizduoti, kad drabužėlis bus nešiojamas užsienyje, kur net šalčiausiu metu neprireikia pūkinių striukų, tuomet ir spalva, ir siūlų rūšis nebestebina.
Taigi, pradedame nuo bandinėlio mezgimo. Tiesa, siūlus radome kūdikėlio mamos skrynioje. Ten buvo užsilikę keli kamuoliukai įvairių spalvų siūlų. Kadangi spalvos pasirodė labai mielos, drauge jie taip pat gražiai skamba, sugalvojome pabandyti suderinti juos megztuke.
Siūlų faktūros skiriasi ir bandynuke tai matosi, bet jei storiausią siūlą įmegsime tik kai intarpą, jo faktūrinis skirtumas neiškreips per daug viso drabužėlio. Tad suskaičiavus reikiamą akių kiekį pradedame procesą. Mezgimas vyksta visur, prie kavos puodelio taip pat.
Šį kartą depresinio mezgimo fazė buvo labai trumputė, net nespėjo atsispindėti nuotraukose. Pirmas atokvėpis įvyko jau susiuvus numegztas dalis: nugarytę, abi dalis priekiuko ir vieną rankovę. Smalsumas patenkintas, preliminarus vaizdas jau matyti. Liko antra rankovė.
Skalbimas, lyginimas, sagučių paieška. Ir štai voila! Dar vienas megztukas. Šį kartą su kišenėlėmis. O gal jaunajai damutei prireiks ką svarbaus neštis.
Supakuojame ir siunčiame. Šį kartą vėl drabužėlis liko nepamatuotas, nes modeliukas toli toli užsieniuose.