Įdomiausia, nuo ko privalome pradėti kalbą apie meriną, tai apie faktą, kad merino vilna negrįžtamai pakeitė požiūrį į vilną, mezgimo siūlus, ir apskritai požiūrį į šiltą drabužį bei jo paskirtį.
Jei žvilgteltume į praeitį, žmonės jau 3000 metų augina avis. O šioji vilna buvo stora ir šiurkšti. Niekas dėl to nesistebėjo. O ir jos paskirtis buvo tik sušildyti žmones, tad nė nesistebėdavo, kad vilnos drabužis nėra stilingas, be to jis dažnai gan grubus, o visų blogiausia, dažnai ir griaužiantis. Ir ką dar įsivaizduojate, kai pagalvojate apie vilną? Matote močiutę, bemezgančią kaimietišką megztinį ar pirštines.
Tuo tarpu Merino vilna yra minkšta, glotni liečiant ir prabangiai lengva. Iš jos dažniausiai mezga jauna mama, o štai močiutė mezga gerokai rečiau. Nebent jauna anūkėlė ją įkalba. Nesusimąstėte kodėl? Ir aš ne. Bet pasiaiškinkime drauge.
Iš pradžių apie avis ir jų vilnos savybes. Pasirodo Merino avys (kartais vadinamos tiesiog „Merino“) yra viena seniausių pasaulyje avių veislių. Jos daug stambesnės nei mes įpratę matyti avis, jos be galo atsparios bet kokiam klimato iššūkiui. Merino avys buvo pradėtos auginti Ispanijoje, tačiau prieš kelis šimtmečius jos persikėlė į Australiją ir Naująją Zelandiją. Tik ten jos ir šiandien auginamos.
Merino vilnos privalumai
- merinas yra lengvas ir minkštas. Paprasta vilna ne vienam asocijuojasi su niežėjimui. Taip yra todėl, kad tradicinė vilna gaminama iš daug storesnio ir šiurkštesnio pluošto. Merino vilnos pluoštai yra smulkesni už kitus vilnos pluoštus. Tai leidžia jiems būti daug lankstesniais, lengvesniais ir suteikti minkštumo pojūtį.
- merinas – kvėpuojantis pluoštas. Merino vilnos marškinėliai vėdina ir idealiai sulaiko šilumą.
- merinas valdo drėgmę. Neįtikėtina, bet merinas gali sugerti iki trečdalio savo svorio, tačiau išlikti vis toks pats patogus ir sausas. Štai kodėl dabar jau gaminami sporto marškinėliai iš merino.
- merino turi antibakterinių savybių. Merino avių kailis turi vaškinę dangą. Ši aliejinga vaško danga padeda Merino avims likti sausoms, be to apsaugo nuo infekcijų. Savo ruožtu, verpalai, naudojami gaminti Merino vilnos drabužius, išlaiko dalį šio lanolino, kuris ir toliau saugo nuo pelėsių, kvapą sukeliančių bakterijų.
- merinas atsparus kvapams. Dėl natūralaus merino vilnos gebėjimo išlikti kvėpuojančia ir dėl efektyvaus drėgmės valdymo, drabužis lieka šviežus kaip ir išskalbtas. Tad nustebsite, bet merino drabužių nereikia tiek dažnai skalbti.
- merino vilna nesiglamžo. Drabužis nesusiglamžys net jei jūs jį nešitės kuprinėje su kitais turizmui skirtais daiktais.
Ar teisūs merino kritikai?
Gerai, atrodo merinas yra ypatinga vilnos rūšis. Taip rašo merino gamintojai. O ką kalba vartotojai?
Pasidairius po Lietuvos mezgėjų forumus, nustebina gan kategoriškos nuomonės: niekada neperku, niekada iš jų nemezgu, jie patys blogiausi, geriausia yra pusvilnė.
O tada įsigilinus ką iš tiesų bando pasakyti mezgėjos, nustembi. Jos peikia merino siūlais megztus drabužius dėl per didelio tąsumo, blogos kokybės, burbuliavimosi.
Kurie visgi teisūs? Avių augintojai ar mezgėjos iš mažos šalies? Kaip galvojate, kodėl merinas yra brangus? Kodėl vis dažniau prabangaus sporto kalnų slidinėjimo fanams žiemos kolekcijose visada siūlo merno vilnos drabužių? Ne gi tikrai tikite, kad pasaulis prieš mus susimokė ir meluoja apie meriną, kai jis iš tiesų beformis ir besiburbuliuojantis? Atsakymas gali būti net labai paprastas. Paprasčiausiai, gal taupydamos mes nusiperkame ne labai meriną? Arba ne iki galo technologinį procesą praėjusią merino vilną? Gal gamintojas dėl mūsų noro pirkti pigiau šiek tiek gudrauja?
Kodėl merino siūlai brangūs (tad pigiai jos įsigyti turėtų būti nelabai normalu)? Nes merino avys gyvena ne bet kur, tad natūralu, kad tai tampa brangiau, nes merino vilna reikia paruošti, nes merino vilna yra daug kartų puikesnė nei paprasta gera vilna. Visa tai vartotojui ima kainuoti brangiau.
Jei jau gamintojas arba pardavėjęs ramina: skalbkite atsargiai, naudokitės mažesnio nei nurodyta numerio virbalais, siūlau suklusti. Tai tik įrodymas, kad siūlas gal ir merino avelės, bet sutaupyta visuose įmanomuose technologiniuose procesuose. Nes tinkamai paruoštas merinas nebijo skalbimo, nebijo mezgimo tinkamais virbalais, o svarbiausia nebijo nešiojimo.
Kiek man yra tekę susidurti su merino vilna, tai būdavo pats puikiausias pluoštas, ilgaamžiškiausias. Berniukai net rankovių alkūnių nepratrindavo. Pamenu, kai numezgiau sūnui merino megztuką, po to jis periodiškai klausdavo: kada tokį megsi dar vieną? Sakau, kurį? Na tokį, kur kaip guminis. Iš kart suprasdavau apie ką kalba. Bet savo pačios gėdai tenka pripažinti, kad rinkoje yra tokia didelė siūlų įvairovė, kad norėdama išbandyti naujienas, nebegrįžtu prie jau bandytų siūlų, tad ir prie merino. Arba tiksliau grįžtu, bet ne taip dažnai, kaip norėtųsi.
Ir nesvarbu, kad jau pusmetį nemezgiau iš šio siūlo, vis tiek skaudu girdėti tokius nepelnytus tikrai prabangaus siūlo vertinimus, kurie dažnesni dėl gamintojo noro įsiteikti neišrankiam ir pigiausios prekės ieškančiam vartotojui .
Tad būkime budrios mezgėjos, rinkimės patikimą gamintoją ir patirkime tikrą mezgimo ir nešiojimo malonumą.