Borgo de Pazzi Vilma
Niekada nebuvau bukle mezgimo siūlų fanė. Bet kai rinkoje pasirodė šieji Borgo de Pazzi Vilma siūlai (atėjo kaip sezono naujiena) – neatsispyriau. Kelias dienas gėrėjausi spalvomis. Bandžiau nugalėti nemeilės jausmą. Tada su dukrele ėmėme rinkti spalvas. Vieną spalvą ji išsirinko sau, savajam megztukui.
Pradžia
Truputį delsiau pradėti šį mezginį, bet nė kiek nedelsiau išbandyti patį siūlą. Bandynuką/bandymuką pramezgiau dar tą pačią dieną, kai tik aplankė kurjeris su didžiausia naujų siūlų parduotuvei dėže.
Tai gi, nors su megztuko mezgimo pradžia uždelsiau, bet jau kai pradedi, tada jau ir pabaiga ne už kalnų. O šiuo atveju pabaiga buvo visiškai čia pat. Kaip tikra prisiekusi mezgėja, nemėgstu mezginio susiuvimo, tad iškart pasirinkau mezgimą nuo viršaus. O kai mezgi nuo viršaus ir dar šiek tiek tingi skaičiuoti eiles, tai geriausia yra nuolat pamatuoti ant nešiotojos. Visgi yra patogu, kai modeliukas „po ranka”. Vis prasukus kelias eilutes, galima pamatuoti, pasigerėti ir nusiraminti, kad permegzti negresia. O ir savininkę galima pratinti prie naujo megzto rūbo.
Kai nereikia siūti, viskas daug paprasčiau pasibaigia. Net netenka naujam mezginukui pagulėti spintoje ar siūlų krepšyje, kol ateis įkvėpiams siūti :). Tad šį megztuką numezgusi iškart išbaigiau, susiuvau sageles.
Skalbimas
Vieno, ko nepadariau šį kartą, tai neišskalbiau prieš nešiojimą. Buvo gaila to gražaus bukle efekto. Paleidau į nešiojimą neskalbtą ir purų. Kai atėjo laikas skalbti, šiek tiek jaudinausi, kaip čia bus. Gamintojo rekomendacija – skalbti rankomis. Taip ir dariau. Rankelėmis švelniai nuspaudžiau ir išklojau pusę vonios grindų.
Na išskalbus megztukas tapo vos ilgesnis. Nevadinu to megztuko padidėjimo efekto – „patįsimu”, pačios suprantate kodėl :). Bet šį kartą tai buvo į naudą. Megzdama pagailėjau kelių eilučių ilgiui, nes vienai eilutei nesinorėjo pradėi naujo 100 g kamuoliuko. Juk taikiau į rekordą – megztukas iš dviejų kamuoliukų. O ir vaikas per kelis rudens mėnesius paaugo kelis cm. Tai dabar, išskalbus šis megztukas tapo dar madingesnis, nes ilgesnis.
Kada mezginys pavyksta?
Kai jau reikėjo daryti tą tikrąją fotosesiją, modeliukas gal ir ne baisiai degė noru pozuoti, bet labai nuoširdžiai pasižadėjo nešioti. O tai mums mezgėjoms kaip medus, nesvarbu, kad pačiu megztuku mes patenkintos, kaip aš šį kartelį. Prisipažinkim, kai mezginys pavyksta, bet nešiotojas nenori jo nešioti, tai mes, mezgėjos, arba nesužinome, arba tyliai jį išbraukiame iš pasididžiavimo sąrašo. Tai šis atvejis ne toks. Megztukas nešiojamas, gal net labiau „tąsomas“, netausojamas, gyvena tikrą mylimo drabužio gyvenimą. Jau ir skalbiau kelis kart. Ir sagas persiuvau, nes iškrito. O jis vis dar tarp mylimiausių drabužių.
Sunaudojau tik du kamuoliukus – 200 g. Neįtikėtina. Kaip toks lengvas išėjo. Jei jau skaičiuoti siūlų ekonomiškumą, tai tekainavo tik apie 14 eurų.