Nežinau ar man kepurės reikėjo, ar užbūrė modelis su skyle plaukų uodegai, ar vis dar buvo neišbandyti siūlai, kad vieną šeštadienio rytą ėmiau desperatiškai megzti kepurę. Patikslinsiu, kepurių nenešioju, nemėgstu, o ir nebūna gražių modelių. Štai su tokiu išankstiniu nusiteikimu kaip maniakė pradėjau šią kepurę.
Ir ką! Išgyvenau smagų mezgimo laiką, o po to dar smagesnį fotografavimo laiką. Ir viso to kulminacija – kepurę kaip būtina atributą pasiėmiau į kelionę po Islandiją. Kaip tik pirmosios dienos orai nebuvo labai džiugūs: vėjas, lietus. Kepurė labai pravertė. Tiesa, po to šia kepure pasidalinau su dukrele, nes jos kepurė drauge su ja pačia įslydo į šaltą upelį. Abi išsimaudė. Buvo išgasčio: batai pilni vandens, kelnės šlapios, striukė ir ta šlapia, o kelionės diena tik prasidėjusi. Nesijaudinkite, visą jos garderobą išdžiovinome per pusdienį. O ją aprengėme kuo turėjome.
Na gerai, grįžtame prie kepurės mezgimo.
Mezgiau dvigubą mezginį ratu. Vieną kepurės dalį mezgiau CaMaRose siūlais (70% vilna ir 30% medvilnė) kitą Katia Rainbow darling (50% merinas, 50% poliamidas). Prieš susiuvant kepurę, reikia ją susukti. Štai ir viskas.