Kai rašiau, kad man nėra nepasisekę su siūlų pirkimu, tai turiu prisipažinti, kad gal pagražinau tikrovę. Visgi buvo toks gyvenime periodas, kai jaučiausi atradusi kažkokius man naujus siūlus. Tą pusmetį pirkau tik juos. Bet jau po pusmečio suvokiau, kad nusivylimas jais ir mezgimu ėmė augti. Tikrai taip buvo. Šis periodas užtruko 1.5 m. Ir tai nutiko mano pažindinimosi su internetine prekyba pradžioje.
Siūlai internetu
Namie jau kuris laikas šeimos nariai pirko internetu. Būdavo smagu gauti siuntinius, ardyti dėželes. Gal pasisekė, bet prekės ateidavo tokios, kokių tikėdavomės. Tad blogos pirkimo internetu patirties neturėjome. Tada man ir kilo mintis: jei galima pirkti internetu peilį ar grąžtą, kodėl internetu negalėčiau pirkti siūlų? Štai tokia mano pirkimo internetu pradžia. Norint nusipirkti siūlus, pirmiausia reikėjo rasti kur tai galima pirkti. Atsidariau naršyklę, peržiūrėjau kelias nuorodas ir pasimečiau. Viską, ką mačiau nuotraukose, man buvo visai nepažįstama. Nepažinau nei siūlų rūšies, nei gamintojo pavadinimų. Bet ne tik tai nustebino. Nustebau, kai suvokiau, kad siūlų kainos gali būti daug mažesnės nei aš įsivaizdavau. Ilgai mezgančios mezgėjos jau mane turbūt „perkando“ ir suprato apie kokį gamintoją kalbu. Ne ne, tai ne turkų gamintojai (jų kokybės kitoniškumas matėsi net nuotraukose). Neminėsiu šio gamintojo pavadinimo, tik užsiminsiu kad tai gamintojas iš Norvegijos.
Mezgimas tapo nemielas – kodėl?
Tai gi, interneto platybėse randu labai pigius siūlus, kurių sudėtis stebuklingai natūrali (100 proc. medvilnė, merinas, merinas su medvilne ir pan. ) ir viskas kainuoja kelis eurus. Man nekilo jokių abejonių. Kodėl gi negalėtų būti rinkoje pigių prekių. Tad aš pradėjau savo pažintį. Parsisiunčiau vienus, vėliau kitus, dar kitus ir ėmiau megzti. Per tą 1.5 metų laikotarpį numezgiau kalną mezginių: 2 sukneles, 4 megztukus, dar pleduką, kūdikio megztuką. Kuo daugiau mezgiau, tuo dvilypesnis jausmas mane apimdavo. Viena vertus, pigu (labai geras jausmas), mezgimo metu siūlas slysta gerai (labai geras jausmas), pradėjus nešioti – kas burbuliuojasi (merinas), kas gerokai per grubus ir per sunkus dėvėti (mercerizuota medvilne), kas per skystas (medvilnė), kas nutįso dvigubai (mišinys su linu) – (jausmai sumišę). Vienu žodžiu, šie siūlai mane ėmė atbaidyti nuo mezgimo. Nes kiek be megztum, mezginiai gaunasi kaimietiški, grubūs, toli nuo elegancijos.
O paskutiniu lašu šiuose bandymuose tapo visiškai nesėkmingas pirkinys: nusipirkau labai labai pigius siūlus, nekainavusius nė euro. Va čia tai buvo tikrasis nusivylimas. Sulaukiau siuntinuko, atsidarau pakuotę, o ten kažkoks nesusipratimas – siūlai skysti, tik spalva buvo graži. Tas įdiegtas taupumas, neleido numesti siūlų į kampą. Siūlus išgelbėjau, sudėjus du siūliukus, sumezgiau, po to sunešiojome, bet….tik iš didelės bėdos. Nuo to karto daugiau šių siūlų nebepirkau.
Geri siūlai – mano draugai
Dar per kitus pusę metų susigražinau pasitikėjimą savo mezgimo įgūdžiais, mezgimo siūlais ir jų gamintojais. Bet nuo to karto renkuosi siūlus gerokai atidžiau. Deja lietimas kokybei pamatuoti nebetinka perkant internetu. Teko susirasti kitus patikimumo kriterijus. Pirmiausia pasitikiu gamintojais iš Europos, tikėdama, kad jie turi ilgalaikes tradicijas: Vokietija, Italija, Ispanija, Skandinavija. Bet ar gi ne skandinaviškais siūlais nusivyliau? Tad turiu ir antrą kriterijų: spalvos. Jei spalvų gama subtili, besikeičianti su laiku, vadinasi gamintojas investuoja į dizaino sprendimus ir jam rūpi kokybė.
Šiais buityje įgytais kriterijais, o vėliau profesionaliai besidomint siūlų gamybos technologijomis ir vadovaujuosi, kai kiekvieną naują sezoną renku siūlus į mūsų Nuogų Avių parduotuvę.
Kas jums padeda apsispręsti renkantis siūlus internetu?
Comments are closed.