Gražieji Rico moheros siūlai
Tai istorijos tęsinys apie tai, kaip laikosi seniau megzti mezginiai. O jie pasirodo laikosi puikiai, tokie pat gražūs, kaip ir ką tik numegzti. Istorijos pradžia čia.
Tai buvo megzta skara mamai. Nesitariau su ja ar jai tokia patiktų. Norėjau nustebinti. O ir pati norėjau išbandyti tokią keistą mezginio konstrukciją. Keistumas buvo tame, kad skara mezgama ne iš vien, o atskiromis dalimis, tokiais ilgais šalikais, kurie vėliau jungiami ar primezgamos papildomos dalys, formuojant trikampę skarą. Kadangi nuolat keičiamos mezgimo kryptys, gaunasi gan įdomus spalbų perėjimas. O dar šalia gražiųjų Rico E mohair loves silk PRINT siūlų, priderinau ledo pilkumo vienspalvę moherą.
Ir štai, istorijos tęsinys. Padovanojau, mama pasidžiaugė, pavartė ir pasidėjo į spintą. Jau pagalvojau, kad sulankstys ir taupys geresniems laikams. Ir štai kartelį, gal po gerų metų, atvažiuoja į svečius apsigaubusi šiąja skara. Kaip man buvo malonu, kad išsirinko progą pasipuošti. Aš aišku nepraleidau progos pafotografuoti ir pačiupinėti. Taip, reikia pripažinti, kad po namus šios skaros mama nenešioja. Ji išsiima skarą iš spintos tik švenčių proga. Bet kaip bebūtų, nuo gulėjimo lentynoje mohera skaroje nesubliūško. Pūkas standus, o spalvos tokios pat sodrios kaip ir mezgimo metu.
